Avinžirniai

Galimi įpakavimai

  • 1kg
  • 5kg
  • 25kg

Produkto aprašymas

AVINŽIRNIAI

Sėjamasis avinžirnis yra valgoma ankštinė kultūra, kilusi iš pietvakarių Azijos. Daugiausia jos užauginama Indijoje, Turkijoje, Pakistane ir Australijoje.

Avinžirniuose gausu mineralų, B grupės, P, A, E, C vitaminų, nepakeičiamų aminorūgščių, ląstelienos, o ir kilokalorijų ne per daugiausiai (100 g – apie 320 kcal). Būtent visos naudingos medžiagos, esančios šioje ankšinėje kultūroje, padeda normalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kepenų veiklą, saugo nuo papildomų kilogramų naštos, veikia kaip antidepresantas.

Taip pat avinžirniuose gausu seleno, kuris itin naudingas žmogaus organizmui, kadangi saugo nuo senėjimo, pratęsia jaunystę, gerina smegenų veiklą,  netgi užkerta kelią onkologinių ligų rizikai.  Avinžirniuose randami kalcis, fosforas, magnis, geležis, kalis, teigiamai veikia ir mūsų nervinę, širdies ir kraujagyslių sistemą.Verta paminėti, kad avinžirniai gerina virškinimo sistemos darbą, normalizuoja cukraus kiekį kraujyje, gražina odą, gerina potenciją, regėjimą ir netgi yra puiki profilaktinė priemonė prieš tokias akių ligas, kaip katarakta ir glaukoma.

Avinžirnius  reikia virti ilgiau negu žirnius, tačiau jie gerokai naudingesni organizmui. Šių augalų sėklose yra 18–26 % baltymų, 42–59 % angliavandenių ir 4–8 % riebalų. Avinžirniuose gausu mangano, kuris suteikia energijos, stiprina kaulus, gerina  medžiagų apykaitą ir greitina ląstelių atsinaujinimo procesus.

 

Vegetarai šią ankštinę kultūrą vertina dėl organizmui naudingų baltymų. Be to, šiuose ankštiniuose augaluose mažiau riebalų, tačiau sotumo jausmas išlieka ilgai. Pradėjus reguliariai valgyti avinžirnius, per kelias savaites sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje.

Avinžirniuose  labai mažai natrio, todėl ypač tinka besiskundžiantiems aukštu kraujospūdžiu ir širdies ligomis.

Daigintuose avinžirniuose gausu vitaminų C ir E, taip pat B grupės vitaminų,  o jų  baltymai tampa lengviau virškinami, nes  cukrumi virtęs krakmolas suteikia saldumo.

 

6 priežastys kodėl reikia valgyti avinžirnius:

 

  1. Avinžirniuose gausu skaidulų, mažinančių  „blogojo“ cholesterolio lygį kraujyje. Avinžirniuose yra širdį ir kraujagyslių sistemą stiprinančių maistinių medžiagų,  skaidulų (tiek tirpių, tiek netirpių), folio rūgšties ir magnio. Moksliniai tyrimai parodė, kad skaidulų, ypač tirpių, vartojimas gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio lygį ir koronarinės širdies ligos riziką. Folio rūgštis padeda reguliuoti homocisteino lygį, kuris gali sukelti širdies ligas. Magnis stiprina širdį ir atpalaiduoja kraujagysles.

 

  1. Avinžirniuose yra daug cinko ir vario, kurie padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą. Dažniausiai manoma, kad imunitetą labiausiai stiprina citrusiniai vaisiai, imbieras ir medus. Tačiau iš tikrųjų yra kur kas daugiau natūralių maisto produktų, kurie gali apsaugoti nuo peršalimo ligų ir gripo. Avinžirniuose, pavyzdžiui, yra daug cinko ir vario – elementų, būtinų stipriai imuninei sistemai. 164 g virtų avinžirnių yra maždaug 30 % rekomenduojamos cinko ir  17 % vario dienos normos.

 

  1. Avinžirniai gali padėti numesti svorio.Ko gero, nėra geresnio maisto produktų, norint numesti svorio,  nei ankštinės daržovės. Avinžirniuose gausu skaidulų ir baltymų, kurie suteikia ilgai trunkantį sotumo jausmą ir apsaugo organizmą nuo staigių insulino šuolių.  Insuliną organizmas išskiria,  reaguodamas  į cukraus kiekį kraujyje.  Insulinas – tai riebalus kaupiantis hormonas, kuris dažniausiai kaltas dėl platėjančio juosmens.

 

  1. Avinžirniai gerina virškinimo sistemos veiklą.Nors avinžirniai, kaip ir kitos ankštinės daržovės,  gali skatinti dujų kaupimąsi žarnyne, tačiau vartojant saikingai gali padėti išvengti virškinimo sistemos sutrikimų bei padėti išvengti vidurių užkietėjimo.

 

  1. Avinžirniai – puikus augalinės geležies šaltinis.  Šiandien geležies stokos mažakraujystė jau yra globalinė problema. Mažakraujystė išsivysto tada, kai kraujyje nepasigamina pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių. Mažakraujyste sergantys asmenys skundžiasi galvos svaigimu, silpnumu, nuovargiu, nes į organizmo ląsteles patenka per mažai deguonies. Dėl mažakraujystės gali pradėti lūžinėti nagai, slinkti plaukai, dingti apetitas. Geležies lygį galima pakelti, vartojant maisto papildus ir natūralius produktus. Itin daug jos raudonoje mėsoje ir kituose  gyvuliniuose produktuose. Tačiau jos taip pat yra ir augaliniame maiste, pavyzdžiui, avinžirniuose. 164 g virtų avinžirnių yra maždaug 26 % rekomenduojamos dienos geležies normos.

 

  1. Avinžirniai gali sumažinti vėžio išsivystymo riziką. Valgant avinžirnių žarnyne padaugėja „gerųjų“  bakterijų,  kurios saugo nuo įvairių ligų, tarp jų ir vėžio. Atlikus tyrimą su žiurkėmis paaiškėjo, kad  betasitosterolis, randamas avinžirniuose,  sumažino gaubtinės žarnos auglius.

 

Taigi, avinžirniuose gausu mineralų, B grupės, P, A, E, C vitaminų, nepakeičiamų aminorūgščių,  ląstelienos, juose mažai  kilokalorijų (100 g – apie 320 kcal).  Šių avinžirniuose esančių naudingų medžiagų reikia siekiant lieknėti, normalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje,  gerinti kepenų veiklą, jos veikia kaip antidepresantas. Dėl avinžirniuose  esančio seleno  pratęsiama  jaunystė, gerėja smegenų veikla, sumažėja onkologinių ligų rizika. Kalcis, fosforas, magnis, geležis, kalis teigiamai veikia žmogaus nervinę, širdies ir kraujagyslių sistemas.